Kaimynas – draugas ar priešas arba kaip sukurti darnią bendruomenę?

Posakis, jog tikras lietuvis džiaugiasi degančiu kaimyno stogo su laiku vis praranda savo prasmę ir neatitinka tikrovės. Vis daugiau vienos gatvės, kvartalo ar rajono gyventojai noriai jungiasi į bendrijas, bendruomenes, dalyvauja rengiamose kiemo šventėse ar aktyviai susiburia spręsti iškilusios problemos.

Dažniausiai bendruomenė yra suprantama kaip žmonių susivienijimas, vedamas bendrų tikslų, interesų, vertybių ir kuriantis artimesnį ilgalaikį žmonių ryšį. Vietos bendruomenės nuo seno egzistavo kaimuose ar mažesniuose miesteliuose, kuomet visi kaimynai puikiai pažinodavo vieni kitus, kartu lankydavosi renginiuose, bažnyčioje, šventėse. Bendruomeniškumas šiek tiek nuslūgo, kuomet žmonių gyvenimas iš kaimo ėmė keltis į miestą. Didmiesčiuose gyventojai tapo uždaresni, mat čia vyrauja didesnė kultūrinė įvairovė. Žmonės ėmė nebepažinti visų gatvės ar net namo gyventojų, su kaimynais tapo nebebūtina bendrauti, kai bendraminčių galima rasti ir nebūtinai gyvenančių greta.

Visgi, besikeičiant visuomenei, gerėjant gyvenimui, svarbesnis tampa laisvalaikis. Žmonės ėmė jungtis į įvairias grupes, tad bendrystės ir kaimynų artimo ryšio tradicijos po truputi atgimsta. Tokį pavyzdį rodo ir Vilniuje, Pilaitės mikrorajone susibūrusi nuosavų namų kvartalo bendruomenė. Jos narė Giedrė pasakoja, jog su kaimynais bendrauja ne tik kieme, bet kartu ryšį palaiko ir socialiniuose tinkluose, turi bendrą grupę, kurioje visi dalinasi informacija ir naujienomis. Kaip teigia Giedrė, pirminis bendravimas tarp kaimynų prasidėjo dar statant namus, kuomet vieni kitų ėmė klausinėti apie medžiagas, meistrus. Įsikūrus, gimė noras surengti ir bendrą šventę, kuri peraugo į kasmetines sueigas, kasdienius susibūrimus.

"Jei geras oras - visi susirenkame šalimais dar neįrengtame sklype, deginame laužą, kepam įvairiausius skanumynus. Ne vieną kartą esame visi kartu gaminę ir kugelį: vieni būna atsakingi už bulvių skutimą, kiti už mėsos paruošimą. Išaugo tokia stipri bendrystė, jog kartu net įsigijome žolės aeratorių, o iškilus problemai, pirmiausiai pagalbos ieškome tarp artimiausių žmonių kaimynų", - pasakoja Giedrė.

Toks artimas kaimynystėje gyvenančių žmonių bendravimas kuria ne tik draugiško, bet ir saugaus rajono statusą. Kuomet gali pasitikėti šalimai gyvenančiais žmonėmis, jautiesi ramesnis dėl savo turto, šeimos ir vaikų saugumo. Giedrės atveju Pilaitėje susibūrusios bendruomenės nariai rado bendrų pomėgių, interesų: kartu leidžiasi į žygius baidarėmis, rengia šventes ar kino vakarus čia pat kieme, drąsiai dalinasi reikiamais daiktais ar įranga, o iškilus bėdai - skuba tiesti vieni kitiems pagalbos ranką.

Organizuoti kaimynų sueigą nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Renginys yra skirtas nedideliam žmonių ratui, dažnai suburiant juos bendram tikslui: pavyzdžiui paminėti įsikūrimo gimtadienį, "aplaistyti" naujai nutiestą gatvę ar susipažinti su naujakuriais. Dažnai užtenka vos vieno ar kelių iniciatorių, kurie paragintų ir kitus bendruomenės narius įsitraukti ir prisidėti prie renginio organizavimo. Esant garso ar apšvietimo įrangos poreikiui, ją galima išsinuomoti iš renginių organizavimu užsiimančių įmonių. Šiose įmonėse dirbantys profesionalai gali pagelbėti ir kitais organizaciniais klausimais, pasidalinti renginių idėjomis, temomis, o taip pat ir noriai apsiimti visos šventės planavimu, jog bendruomenės nariams beliks tik mėgautis tvirtėjančiu kaimynų tarpusavio ryšiu.

Daugiau apie bendruomeniškumą ir kaimynų bendrystę galite rasti Barrington Events internetiniame "Renginių virtuvė" seminare.